Lieknejimo akademija

"Lieknėjimo akademija" - tai dviejų savaičių apimčių mažinimo programa, čia lieknėjimas tampa malonia procedūra. Šimtai žmonių "Lieknėjimo akademijoje" natūraliais būdais sumažino kūno apimtis, numetė svorio, įgijo naudingų žinių ir pagerino sveikatą per labai trumpą laiką.

Mokomės virti skanias košes

Mokomės virti skanias košes Pusryčiams idealiai tinka košė, bet ar mes mokame ją skaniai išvirti? Iš tiesų daugelis košę verda nežinodami specialių technologijų ar nedidelių gudrybių... Jos paprastos, bet labai reikšmingos, kad košės skonis būtų malonus.
 
Svarbiausia – skysčio ir kruopų santykis

 
Jei galvojate, kad verdant košę svarbiausia – kruopų kokybė, apsirinkate. Svarbiausia – tinkamai apskaičiuoti vandens ar kito skysčio (pieno, sultinio) kiekį. Juk virdami, sakykim, koldūnus, makaronus ar bulves, vandenį, kuriame šie produktai virė, nupilame. Kartais nupilame ir žuvų, mėsos, ankštinių ir kitų daržovių nuovirą. O štai verdant kruopas, ypač skaldytas, beveik visas vanduo ar didžioji jo dalis susigeria į grūdus, juos išbrinkina ir tampa neatsiejama košės dalis. Taigi verdant košę vanduo labai svarbus ir jis būtinai turi būti minkštas. Tai pirmoji taisyklė. Ką daryti, jeigu jis kietas? Labai paprasta – košę virkite virintame vandenyje. Skonis tikrai pagerės. Yra dar vienas būdas, paplitęs Pietų ir Rytų šalyse: kruopas pavirkite pusiau, kad jos nesugertų vandens, tada jį nupilkite ir į pusiau išvirusią košę pridėkite šiek tiek pieno. Puodą laikykite ant ugnies, kol pienas suvirs. Galima iš pat pradžių košę virti pieno ir vandens mišinyje. Arba verdant tik vandenyje įdėti riebalų: sviesto, grietinėlės, aliejaus. Tikslas tas pats – suminkštinti vandenį ir sustiprinti kruopų savybę atstumti vandenį, kad šis minkštintų jas ne iš vidaus, o iš išorės.
 
Kuo paskaninti košes?


Košės neužtenka tik išvirti, nors tai ir yra pagrindinis dalykas. Be jo lieka dar atsakinga detalė – skonio akcentai. Kiekvienos rūšies košei juos reikia pritaikyti individualiai. Apie tai mes dažnai pamirštame ir gardiname tais pačiais padažais. Taip sugadiname vertingą patiekalą – paverčiame jį neskaniu viralu ar paprastu garnyru. Apskritai reikėtų atsisakyti minties košę patiekti kaip garnyrą prie mėsos ir žuvų patiekalų. Garnyras gali būti tik iš daržovių.
 
Grikių košė (geriausias pasirinkimas lieknėjant)
 
Ją virti lengviausia, nes kiekvienas grūdelis turi natūralią apsauginę dangą, todėl verdant neišsiskiria glitimas. Sugadinti grikių košę sunku, tačiau dažniausiai ji išeina neskani. Kodėl? Atsakymas paprastas – neatsižvelgiama į paprastas, bet matematiškai tikslias taisykles. Jas nesunku įsiminti: grikių kruopų ir vandens santykis tikslus – 1 : 2. Negalima virti iš akies! Be to, labai svarbu virimo temperatūra, ugnies stiprumas ir garų spaudimas. Verdant grikių košę būtinas sandarus dangtis, be to, per pirmas 3–5 minutes ugnis turi būti stipri, vėliau ji sumažinama, o pabaigoje paliekama labai silpna, kad vanduo visiškai išgaruotų ne tik paviršiuje, bet ir iš puodo dugno. Dar viena svarbi taisyklė – užpylę vandenį ant kruopų, nelieskite, nemaišykite, nekelkite dangčio, žodžiu, netrukdykite vykti procesui. Grikiai verda ne tiek vandenyje, kiek garuose ir, jeigu jį išleisime, neliks reikiamo šilumos kiekio – košė gali pridegti, išdžiūti. Jei norėsime jai „padėti“ ir įpilsime vandens, pavirs tįstančia tyre. Išvada – ištaisyti klaidos praktiškai neįmanoma.
 
Grikių košės pagardas turėtų būti iš sviesto, svogūnų, džiovintų grybų ir kietai virtų kapotų kiaušinių. Tai – klasika. Svogūnų apkepti nereikia – smulkiai supjaustytus suberkite ant viršaus praėjus pusei virimo laiko, nemaišykite. Sumalti džiovinti grybai (jų reikia nedaug) į puodą suberiami kartu su grikiais ir vandeniu. Sviestas ir kapoti kiaušiniai sudedami į jau išvirtą košę, nuimtą nuo ugnies ir pastovėjusią penkias minutes. Dabar jau galima išmaišyti ir tik tada – pasūdyti.
 
Ryžių košė (rekomenduojama lieknėjant)
Rinkitės kokybiškas ryžių rūšis natūralius (gelsvus), bamati ar jazmin rūšis. Ryžiai, tai kaprizingos kruopos. Ten, kur ryžiai auginami tradiciškai (Japonijoje, Kinijoje, Vietname, Korėjoje), išvirtų skonis ypatingas – tokio nepajusime net geriausiuose Europos restoranuose. Kodėl? Ogi todėl, kad mes dažniausiai ryžius verdame dideliame kiekyje vandens, nupilame tirštą nuovirą, plauname verdančiu vandeniu, o kartais prieš virdami juos apkepame – žodžiu, darome daug operacijų, kad gautume nesusiklijavusius, birius ryžius. Ir kokia kaina! Visiškai suardome grūdų apvalkalėlius ir išplauname krakmolą bei baltymines medžiagas. Turime gražius grūdelius, tiesiog dekoratyvinį produktą, bet, deja, neskanų. Ar galima išvirti taip, kad nedingtų maistingosios medžiagos ir būtų skanu? Galima. Imkite 200 g ryžių ir 300 g vandens. Vanduo turi būti verdantis, puodo dangtis sandarus ir sunkus, kad užvirus nepakiltų. Tikslus turi būti ir virimo laikas – lygiai 12 minučių. Nei daugiau, nei mažiau. Ugnį reguliuokite taip: 3 minutes tegu būna stipri, 7 –vidutinė, 2 – silpna. Košė išvirė, tačiau neskubėkite nuimti dangčio – puodą palikite uždengtą tiek minučių, kiek ryžiai virė, t. y. 12. Atidengę pamatysite birią, standžią košę. Ant viršaus uždėkite 50 g sviesto, šiek tiek pasūdykite ir palengva išmaišykite. Paragavę pajusite skonį, kurio visai nesitikėjote.
 
Pagrindinė ryžių kulinarinė savybė ta, kad jų skonis savitas, bet neutralus – neužgožia kitų su jais patiekiamų produktų. Ši savybė labai svarbi, nes ryžių košę galime paskaninti bet kokiais pagardais – saldžiais ir rūgščiais, aštriais ir švelniais, pikantiškais ir riebiais. Tinka valgyti su pomidorų ir sojų padažais, aitriosiomis paprikomis, svogūnais, česnakais, uogiene, džiovintais abrikosais, slyvomis, figomis, razinomis, su aviena ir vištiena, netgi su moliuskais....

Perlinių kruopų košė (lieknėjant tinka)
 
Pirmiausia perlines kruopas užmerkite – užpilkite vandeniu ir laikykite 10–12 valandų. Vandens reikia imti ne bet kiek. 1 stiklinė (200 ml) perlinių kruopų – 1 litras vandens. Patogiausia mirkyti per naktį. Ryte vandenį nupilkite, o išmirkusias kruopas sukrėskite į iki 40 °C pašildytą pieną (1 stiklinė kruopų – 2 litrai pieno). Taigi proporcijas nesunku prisiminti: 1 stiklinė kruopų, 1 litras vandens ir 2 litrai pieno. Penkias minutės košė verdama neuždengta. Tada puodą įstatykite į didesnį su verdančiu vandeniu, kad virdamos piene perlinės kruopos nepridegtų, nepriliptų prie dugno ir kad neišbėgtų pienas. Tokios košės nereikia prižiūrėti, nebent įpilti vandens, jei šis išgaravo. Šitaip košė verdama... 6 valandas! Bet ji bus neapsakomai skani. Išimta iš verdančio vandens puodo, košė uždengiama ir palaikoma dar 10 minučių, tada perdedama į fajansinį dubenį, įpilama šiek tiek grietinėlės, įdedama sviesto ir kruopščiai išmaišoma.

Kvietinė košė (lieknėjant netinka)
 
Kvietines kruopas pirmiausia 5–6 kartus perplaukite šaltu vandeniu, paskutinį kartą – karštu. Nors ši košė nelabai vertinga, bet išvirta laikantis taisyklių bus tikrai skani – svarbu įpilti daugiau pieno ir ilgiau pavirti. Prieš baigdami virti įpilkite šiek tiek kefyro – skonis pasikeis į gerąją pusę. Prie kvietinės košės tinka spirgučių, sviesto ir svogūnų padažas.
 
Avižinė košė (nerekomenduoja vartoti jei ji labai perdirbta)
 
Visi žinome, kad avižinė košė naudinga ir vaikams, ir suaugusiesiems, bet ir vieni, ir kiti dažnai jos nemėgsta. Viena iš priežasčių, kad košė suaugusiesiems verdama visai kitaip nei vaikams iš visaverčių, neskaldytų avižinių kruopų. Su jomis reikia elgtis kaip ir su ryžiais. Beje, galima virti kartu su ryžiais, proporcijos – savo nuožiūra, nors košė bus skanesnė, jei ryžių – daugiau. Tokią košę tinka pagardinti sviestu ar pakepintais svogūnais. Vaikams avižinė košė paprastai verdama iš dribsnių. Jautri ir švelni vaikų burnos gleivinė nenoriai priima kietą ir birią. Prieš verdant avižinę košę, kruopas reikia kruopščiai nuplauti kiaurasamtyje po tekančiu vandeniu. Tada į puodą supilkite pieną ar vandenį (arba jų mišinį), užvirkite, įdėkite cukraus ar medaus. Pavirkite 2 minutes ir suberkite avižines kruopas. Sandariai uždenkite ir virkite 10 minučių. Pirmas 4 minutes ugnis turi būti stipri. Kai košė išvirs, nukelkite nuo ugnies ir palikite uždengtą dar 5 minutes. Pagardinti galima uogienėmis, grietinėle ar sviestu.
 
Manų košė
(lieknėjant nerekomenduojama)
 
Kadangi manai – maltos kruopos, beveik miltai, ji išverda labai greitai. Atrodytų, jokio mokslo čia nereikia. Per daug tiršta – įpilkite pieno, per skysta – pridėkite manų. Tokia „demokratiška“ košė. Nors vaikystėje ją tikriausiai dažnai valgydavome, greičiausiai nežinome, koks jos tikrasis skonis, nes verdame gan primityviai. O tam tikrų taisyklių vis dėlto reikia paisyti. Virkite piene ir būtinai laikykitės proporcijų: 500 ml pieno – 100––150 ml (0,75 stiklinės) manų kruopų (1 l pieno – 300 ml kruopų). Pieną užvirinkite, per sietelį suberkite manų kruopas (kad jos tolygiai pasklistų), virkite tik vieną dvi minutes greitai maišydami, sandariai uždenkite, nukelkite nuo ugnies ir palaikykite 10–15 minučių. Tada jau galima paskaninti sviestu ar kuo tik norite, net ir kepintais svogūnais. Yra dar vienas būdas manų košei gaminti: kruopas apkepinkite keptuvėje su sviestu iki švelniai gelsvos spalvos, tik saugokite, kad nepridegtų. Tada užpilkite pienu tiesiai keptuvėje, greitai išmaišykite ir pavirinkite 2–3 minutes. Sandariai uždenkite ir palikite, kad išbrinktų. Tokia manų košė dar skanesnė.

2013-05-15

Komentarai:



« Grįžti į naujienas
nemokama lankomumo statistika